- drailius
- ×draĩlius (l. drajl < vok. Drall) sm. (2) 1. toks įrankis skylėms gręžti ar deginti: Draĩliaus smailagalys nudilo begręžiant, ir virvelės nutrūko Užp. Kalvis degina skyles su draĩlium Kp. 2. geležinių puodų taisytojas: Katilas reikia an draĩlių nešti – visa žiema jau teka Ml. 3. scom. padauža, nenuorama: Iš jo nieko nėr, kai draĩlius tik eina ir eina Slk. Tos karvės greitos kaip draĩliai Sb.
Dictionary of the Lithuanian Language.